nė

2 nė̃ conj. žr. 1 nei 2: Neturiu nė̃ tėvo, nė̃ motinos Snt. Tep i pradėjom gyvent: karvės, nė arklio, avies, nė kiaulės Prn. Nė aš pirksiu, nė man reikės Grž. Jis man nė patinka, nė nepatinka Grž. Ką vyras padarys: nė̃ jis išskalbs, nė̃ jis išvirs Mrj. Nė su kuo pasitart, nė kam pabėdot Slm. Senovės laikelis prabėgo, nežinai nė kur, nė kaip Vdk. Ėmės, ėmės – nė̃ tas tą, nė̃ tas tą nepaverčia Skr. Jei nenori geruoju duoti, lai būna nė man, nė tau Jnš. Nė jai stovėti, nė eiti Sz. Nė čia reik, nė čia ką [pasakoti] Rs. A dulkės: nė veido, nė nosės, ajei! Vvs. Nesgi nė žiaurus oras, nė nuožmi žvėrys nenugrėsė jų įsikurti girėse S.Dauk. Nė̃ mačius, nė̃ buvus Plm. Nekvietė jų pas save nė vieno ūgio (amžiaus) vyrai, nė sẽniai V.Piet. Nėra rūtų, nė ką skinti, nė vainiko iš ko pinti, nė jaunų dienelių JV79. Neparduok žirgo, nė̃ kamanėlių, aš būsiu audėjėlė (d.) Klvr. Man nereikia nė verpėjos, nė linų ravėjos JV166. Nė tų pamidorų teip daug nori, nė Erž. ^ Nė pats ėda, nė kitam duoda Kt. Nė dėkui, nė išgrauš LTR(Rdd). Nė̃ būta, nė̃ kliūta – sudarė liežiuvius Ig. Nebūk nė saldus, nė kartus Erž. Nė̃ durnas, nė̃ kytras (nežinai, ką daryti) Gs.

◊ nė be šį̃, nė be tą̃ prastai, netikusiai, nevykusiai: Pašnekėjo nė be šį, nė be tą, kaip su nugara Škn.

nė be šiaĩp, nė be taĩp neaišku: Daba ma[n] nė be šiaip, nė be taip: nė čia būt, nė namo važiuot Škn.

nė be šiám, nė be tám prastas, niekam tikęs: Nė be šiam, nė be tam toks oras Sk. Nė be šiam, nė be tam tokia kalba Grž.

nė bū̃, nė bẽ (neišmano, nesupranta) visai nieko: Jis nė bū, nė be neišmano apie mokyklą Jnš.

nė ką̃ (kõ, niẽko, nė̃ko) vartojama pabrėžiant sakinio neigimą: Tas mane gumbas ėda, jau nežinau, nė kas bus, nė ką Ašb. Nė jam ūdna (liūdna), nė jam ko, pamislyk, nė Mžš. Šiukšlina, karpo – nė reikia, nėko Mžš. Senovė[je] liuob vėjai lakstytis po trobą: nė sirgsiam, nė nėko Mžk. Nė tei daug, nė nėko to daržo [p]Erž. Nė jis eis, nė nieko Jrb.

nė kõ, nė ką̃ visai nedaug: Du vežimai bulvių ant tiek kiaulių tai nėko, nė ką Pš. Iš tokio [ilgo] darbo reikėjo daug padaryt sviesto, o nė ko, nė ką Erž. Šiemet pašaro pas mus nė ką, nė ko Ps.

nė kõ, nė kaĩp nėra kas daryti: Kad ano irgi da labai gaila: nė ko, nė kaip Mžš.

nė penkì, nė devynì nei šis, nei tas: Pasakė, kad nė penki, nė devyni Rs.

nė šiaĩp, nė taĩp

1. niekaip, jokiu būdu: Nė šiaip, nė taip negali jos pasidalyti rš.

2. prastai, nevykusiai: Meistras stalą nė šiaip, nė taip padarė Jnš.

nė šíek, nė tíek labai daug: Tai pririnko mergučė pienių nė šiek, nė tiek Erž.

nė šiõ, nė tõ

1. nieko: Aš jam į akis viską išpyškinau, o jis nė šio, nė to Jrb.

2. šiaip sau, vidutiniškai: Jam čia klojosi nė šio, nė to A1884,191. Kumelaitė sprauni, nedidelė, nė šio, nė to Jrb.

3. nepritinka: Augesniam žmogui trumpas drabužis nė šio, nė to Jrb.

4. nesmagu: Kai pareini, tai smagu, o kai išeini, tai nė šio, nė to Erž.

nė šiõ, nė ver̃šio vidutiniškai: A b[uv]o gerai? – Nė šio, nė veršio Gs.

nė šìs, nė tàs

1. neaišku: Nė lietus, nė pagada – nė šis, nė tas Prn.

2. nemalonu, nejauku: Išsivirė valgyt, perbuvo vieną, kitą dieną, jau jam vienam nė šis, nė tas BsPIV41. Kai ims keiktis, tai visiem nė šis, nė tas Gs.

nė štaĩ, nė antaĩ nesvarbu, nerūpi: Man nė štai, nė antai, kad tu neturi Skr.